Apie Dvarčionis

Dvarčionys – Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos dalis, nutolusi 8 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus centro. 1950–1958 m. Dvarčionys priklausė Naujosios Vilnios rajonui, o 1958 m. liepos mėnesio pabaigoje prijungti prie Vilniaus miesto. Šiuo metu čia gyvena apie 7000 žmonių.
Vietovė anksčiau vadinta Dvarčėnais – pavadinimas tikriausiai kilęs iš Dvarčionės (Dvarčia, Dvarčanka) upelio vardo. Kadaise čia buvęs dvarelis, kuris nugriautas sovietmečiu. Išlikę tik ūkiniai pastatai. Dvarčionės upelio baseino tvenkiniai, pušynai gyventojams sudaro kurorto sąlygas. Bioenergetikų tvirtinimu, Dvarčionys pastatyti kone idealiame bioenergetiniame lauke.

Dvarčia. Šarūno Šimkaus nuotr.

 

Tai buvusi darbininkų gyvenvietė, išaugusi prie 1888 m. įsteigto plytų fabriko. Jo savininkais buvo valstietis Udrevičius, matininkas Fiodoras Doskalčiukas, valstietis Martynas Stecha. Tuometinėje plytinėje dirbo apie šimtas žmonių ir per metus pagamindavo apie 2-3 mln. plytų. Žaliava plytoms – raudonas molis, kastas iš vietinio karjero. 1940 m. plytinė buvo nusavinta. Kadangi Antrojo pasaulinio karo metais apgriautam Vilniui atstatyti reikėjo plytų, gamykla buvo išplėsta, rekonstruota ir vėl pradėjusi veikti 1951 m. tapo  statybinių medžiagų kombinatu. 1994 m. įsteigta bendra Lietuvos Italijos įmonė „Dvarčionių keramika“, kuri vienu metu buvo didžiausia keraminių plytelių gamintoja Baltijos regione, o jos produkcija net kelis kartus pripažinta Lietuvos metų gaminiu. 2016 m. bendrovė baigė savo veiklą. 
Šiuo metu Dvarčionis garsina kita žymi vilniečių fizikų sukurta įmonė – Mokslinė gamybinė firma, UAB „Šviesos konversija“. Tai daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė. Jos gaminami femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulio rinkos. „Šviesos konversija“ eksportuoja apie 95 proc. gaminamų produktų į daugiau kaip 40 šalių. Šiuo metu įmonė turi 24 atstovus Europos, Azijos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau apie MGF UAB „Šviesos konversija“.
 
MGF UAB "Šviesos konversija". Pasipuošusi įmonė. Alberto Skirpsto nuotr.

Viena didžiausių Dvarčionių įžymybių – populiariausias Vilniaus miesto šaltinis, kurio vanduo, kaip nustatyta kasmetiniais jo tyrimais, yra bene pats švariausias mieste. Šis šaltinis vandenis renka miške, kur teršalų beveik nėra. 

Dvarčionių šaltinis. Mariaus Naruševičiaus nuotr.  
 
Ties Dvarčionės upeliu plyti Dvarčionių geomorfologinis draustinis, įsteigtas 1992 m. Svarbiausia jo funkcija – išsaugoti raiškų Dvarčionių dubaklonį. Draustinio plotas – daugiau kaip 106 ha. Draustinyje gausu įvairių paukščių. Daugiau apie Dvarčionių geomorfologinį draustinį.

 
Dvarčionių geomorfologinio draustinio planas
 
Geomorfologinio draustinio šiaurėje, Dvarčionės upėlio žemupyje, plyti unikali botanine prasme Dvarčionių pieva. Ją galima vadinti Europinės svarbos, nes čia auga ypatingas augalų derinys: kardeliai (drėgnų pievų augalai), gegūnės (vadinamosios lietuviškos orchidėjos) ir daug kitų rūšių.  Daugiau apie Dvarčionių pievą čia arba Dvarčionių pievos Facebook paskyroje.


Dvarčionių pieva. Mariaus Naruševičiaus nuotr.  

Dvarčionyse stovi skulptoriaus-dievdirbio, etninės kultūros puoselėtojo Gedimino Radzevičiaus sukurtas šv. Juozapo, darbininkų globėjo, 6 m ­aukščio ąžuolinis koplytstulpis, pastatytas 1998 metais. 

Šv. Juozapas. Mariaus Naruševičiaus nuotr.  
 
Visai šalia, Kairėnuose, veikia VU Botanikos sodas. Jo bendras plotas siekia kone 199 ha ir tai vienas didžiausių sodų ne tik visame Baltijos šalių regione, bet ir Rytų bei Vidurio Europoje. Jis žymus ne tik floros įvairove, bet ir išskirtinių renginių gausa. Daugiau apie Botanikos sodą čia.
Dvarčionyse, buvusiose molio kasyklose, tyvuliuoja ne vienas iškastinis karjeras, kurių didžiausias (kol kas bevardis) išsiskiria ypač švariu vandeniu, čia gyvenančiomis lydekomis ir laukinėmis antimis. Sutvarkytas smėlėtas paplūdimys, šuolių į vandenį tramplinas, pliažo tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelės vasarą prie karjero traukia poilsiautojus iš viso Vilniaus. 



2000 m. rugpjūčio 8 d. nuslinko Dvarčionės upelio šlaitas, kurį sudarė iki 12,5 m storio technogeninis gruntas. Vienos didžiausių Lietuvoje nuošliaužos tūris siekė 24 000 m3. Buvo sugriauti du bendrovės "Dvarčionių keramika" sandėliai ir suardyti inžineriniai tinklai. Nuošliaužos padaryti nuostoliai įvertinti 5,7 mln. Lt.

Parengta daugiausiai pagal http://www.vilnijosvartai.lt informaciją
 

Dvarčionys Baltarusijoje:

Dabartiniame Baltarusijos Breslaujos rajone aplink Apso miestelį, taip vadinamoje Apso "saloje", yra arti 30 kaimų, kuriuose vis dar gyvena lietuviai. Tarp šių kaimų pavadinimų yra ir Dvarčionys... Dar caro laikais šiame Dvarčionių kaime, Adolfo Getauto troboje, veikė lietuviška mokykla. Prieš II pasaulinį karą Apso „saloje“ gyveno apie 13 000 lietuvių. Daugiau apie tai čia.

Įdomūs faktai, straipsniai apie Dvarčionis ir dvarčioniškius:
Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje pripažįsta Dvarčionių gamtos energetiką ir magiją;
Tradicinė kasmetinė „Dvarčionių Teatro šventė 2016”;
Po ledu įlūžusio Dvarčionių žvejo gelbėjimo istorija; 
Dar visai neseniai dvarčioniškiai prašė sraigtasparnio pagalbos;